Močiutė su kailiniais ir skarele Kalvarijų turguje – tebūnie ji palaiminta, nes atiduoti už porą litų cukrinę rožę tortui puošti primenančią sagę ir dar visokio gero prilinkėti – taip gali tik dosni širdis. Rožė tveria vasaras ir vis naujus metus, močiutė pardavinėja lapių kailius ir sunkius stalo įrankius – gal sidabrinius, o gal tokius, į kuriuos visiems laikams įsirėžusios jos artimųjų dantų žymės, nematomos turgaus lankytojams. Prie tokių daiktų prikibusios sielų atplaišėlės impregnuoja juos tuo netobulu grožiu, kurį taip mėgstu medžioti.