Rudenį (juk jau neoficialus ruduo) išpuldavo metas, kai kaimynai savo daržuose išraudavo aguonas ir sunkias rudas jų galvas padžiaudavo balkone. Aplink balkoną susispiesdavo vaikai iš beaguonių namų ir skabydavo tas galvas, pildavo smulkius aguonų grūdus tiesiai į gerkles ir jausdavosi patys laimingiausi. Aš buvau vienas tų vaikų, todėl man labai patinka paprastumas, aguonos ir jų grūdelius primenantys pigūs auskarai iš pigios bižuterijos parduotuvės. Paprastumas kartais būna toks teisingas.