„Mene neturi būti vien tik iškilumai“, – auksinę mintį nutekino kolegė. Ir iš tiesų – galbūt mene pageidautinos ir gelmės, ir rudeniniai obuoliai bei šiek tiek kičo? Jei tai galima, jei iš tiesų taip, tai čia puikiai dera mano vengriški auskarai, maža buities pergalė prieš esaties paslaptį. Paprasčiau tariant, kol vidurvasario kaitroje laukėme eilės lipti į Budapešte išlikusį minaretą, pasidaviau visai šalia kičo karalystę įkūrusių prekeivių vilionėms ir pirkau auskarus. Ta spalvota, kaitri kaip blyksintys saulėje saulėgrąžų žiedai šalis vis dar mano širdyje. Be jokios logiškos priežasties.