O buvo taip, kad visas mano gimtasis miestas vasaros pabaigoje pasiuto dėl peraugusių agurkų ir garstyčių sąjungos. Kietai prigūsti stiklainiai pukši rūsyje, paskutinis išgelbėtas rudens agurkas patiekiamas antikvarinėje lėkštelėje ir pakiša mintį apie dviejų nesuderinamumų harmoniją. Pavyzdžiui, apie lietuvišką agurką ir rusiško sidabro lotosą, kurį Kalėdoms gavau dovanų iš sidabro grynumą mėgstančio vyro. Kartais tuo lotosu prisisegu sau prie drabužių papildomos ramybės ir susikaupimo porciją.