Paprasto svogūno grožis trenkia į tinklainę, kai pjaustau jį ašarodama; įkvepiu pilnus plaučius svogūno sielos, ir jaučiu, kaip manyje miršta narsūs bacilų kariai. Ginklai sudėti, ašaros byra ant svogūno, kurio raštai labai panašūs į mugėje įsižiūrėtą vėrinį. Irgi paprastą, susuktą iš šilkinių juostelių. O vakare jau galiu pasakyti, kad tie violetiniai svogūnai buvo kaip debesys, varvėję pro mano langus rudeniui temstant. Arba tiesiog pasigaminti graikiškų salotų su svogūnais.