„O, jūs gimėte tą pačią dieną, kaip ir aš“, – apsidžiaugė kompiuterių parduotuvės konsultantas, žvilgtelėjęs į mano asmens dokumentą. Metų pabaigoje yra ir daugiau mistinių ženklų: skubos tvarka sudarinėjami santykių, darbų, spalvų, kačių, baldų horoskopai, iš šešėlio traukiamos visų mūsų silpnybės, ir gimtadienių sutapimas atrodo tokia mažytė, nereikšminga Visatos smulkmena. O gal? Traukiu iš stalčiaus sidabrinį brolienės prieš metus dovanotą pakabuką, pilu į lėkštę apelsinų sulčių – sidabras ir apelsinai puikiausiai puošia lietuviškas žiemos šventes – ir gaminuosi sau harmoningą vaizdą pagal visus feng šui. O tuomet – truputis papelijusios latvių roko grupės „Zodiac“ ritmų ir puode pliupsintis šventinis troškinys. Prieššventiniai pasiruošimai beveik ir įvykdyti, išskyrus voratinklių naikinimą: mano karma neleidžia vorui nuspausti kojų. P.S. Parašiau – ir nugriaudėjo gruodžio perkūnija, ir lietus kibirais apipylė mano balkoną.